Minčių ir potyrių Jordanijoje kompiliacija

Marhaba, mielieji blogo skaitytojai!

Jau kuris laikas nerašiau, tad dabar jūsų dėmesiui pateikiu šią arabiškų potyrių ir minčių kompiliaciją.

Gavau pirmą "rimtesnį" darbą - kartu su Misteriu Makliufu patikrinti apie 60 monitorių ir keletą hasub'ų ("kompiuterių" arabiškai). Vaizdas sandėlyje, kurį pamatė mano veizoliai, šiek tiek šokiravo - visi monitoriai suversti vienas ant kito kaip bulvės pas močiutę kaime. Nežinojau ar verkti, ar juoktis :D Nubraukęs juoko-liūdesio ašarą, nusimečiau švarką, atsiraitojau lietuviškų marškinių rankoves ir pradėjau su Misteriu Makliufu tempti įrangą lauk iš sandėlio. Tikrinimo procesas paprastas - prijungi monitorių prie kompiuterio, jei veikia - užlipdai vienokį lipduką, jei ne - kitokį. Bet net ir tokiam nuobodžiam procese buvo linksma. O to linksmumo priežastis ,kaip kad dažnai būna, buvo Misteris Makliufas. Įsivaizduokite, jog tikrinant kiekvieną (KIEKVIENĄ) monitorių vyksta maždaug toks dialogas. Mr. Makhlouf: "Myyyster Armyynas, what do you think about this monitor? Is it good or bad?". "I think it's good Mister Makhlouf..." "Good? OK, Myyyster Armyyynas, I think it is good too. Myyyster Armyynas, you are not like this [iškelia nykštį]. You are like this [iškelia du nykščius]!". Tai buvo tarsi teatras! Ir taip su kiekvienu monitoriumi. Ties 20-u jau nebegalėjau susilaikyti ir juokiausi balsu. Tiesa, pamiršau pridurti, kad kas 5 monitorius dar ir susimušdavom rankomis, patvirtindami mūsų svarbaus darbo produktyvumą ir efektyvumą. Misteris Makliufas buvo labai laimingas tomis dienomis - juk ne kasdieną gali taip ilgai džiaugtis mano draugija ir tobulinti savo anglų kalbos žinias. Na o aš gavau gerą juoko dozę :)

Kompiuteriai Jubilee sandėlyje

Dar svarbesnį darbą davė Ms. Deema - turėjau pavaduoti vieną iš mokytojų ir prižiūrėti jo klases, kol išvykęs. Mokyti nieko neteko, tereikėjo pristatyti vieną klaviatūros valdymo įgūdžių tobulinimo programą mokiniams. Patekau į tikrą arabišką chaosą (taip būdingą bet kuriai jų gyvenimo sferai) - nuo klegesio, šūkavimų ir juoko drebėjo langai. Nutildyti jų net nebandžiau - kadangi nereikėjo nieko dėstyti, tad užvedžiau eilinę diskusiją apie musulmonų kultūrą, jų papročius, papasakojau apie Lietuvą, o jie net man padainavo Jordanijos himną. Prie "žvaigždės" statuso baigiu priprasti (bet tikrai ne blogąją prasme!), tad visas dėmesys ir nesibaigiantys klausimai tebuvo įprasta procedūra, praskaidrinusia dieną. Kaip galima nemylėti šios mokyklos, kai mokiniai pamokos pradžioj skanduoja tavo vardą ištisas 2 minutes?

Pirmoji pamoka

Viena savaitgalį taip pat teko prižiūrėti Jubilee stendą vietinėje technologijų parodoje, kažkuo panašioje į mūsų Litexpo kasmet vykstančią Infobalt. Visgi teko truputį nusivilti - be naujo Playstation 3 ir interaktyvių konferencijų lentų rašymui nieko ypatingo nebuvo. Bent jau pasmaguriavau gardžių saldumynų iš kitų stendų :D

Jubilee stendas METs parodoje

Praeitą savaitę taip pat dalyvavau AIESEC reception party - susitikimas per kurį oficialiai pristatomi nauji internai (besistažuojantieji). Kartu su manim "įšventinimo" dovaną - tradicinį jordanietišką šaliką - gavo tunisietė ir kanadietis. Tuo tarpu žmonių, per AIESEC'ą besistažuojančių Amman'e yra per 20 - sutikau žmonių iš Anglijos, Amerikos, Kanados, Tuniso, Saudo Arabijos, Vengrijos ir Nigerijos. Šauniai praleistas vakaras bendraujant su skirtingų kultūrų atstovai tik dar sykį patvirtino, kad stažuotei pasirinkau tinkamą vietą!

Raudonasis šalikas - populiarus aksesuaras Jordanijoje

Hanin - mano AIESEC "buddy" (koordinatorė) Jordanijoje

Skalbimo mašina, kuria "mėgaujuosi" savaitgaliai - pusiau rankinė, tad kiekvienas skalbimas užtrunka kokia 1-1,5hr. Per tą laiką reikia per šlangą iš čiaupo pripilti vandens skalbimui. Norint vandenį išleisti, tenka visą mašiną su vandeniu ir rūbais tempti arčiau klozeto, į kurį vanduo išbėga per kitą šlangą. Po to visą procesą pakartoti skalaujant. Na ir galiausiai rankomis viską išgręžti - džiovinimo būgnas vos sukasi. Bet aš vis tiek laimingas, kad netenka rankomis visko skalbti. Iš Sobo gavau lygintuvą, tad pagaliau galėsiu išlyginti marškinius, liūdnai kabančius spintoje jau porą savaičių!

Prieš pat musulmonų šventę Eid ul-Adha (jos esmė panaši į Šv. Kalėdų) mane ir Lakmali viena mokinė pasikvietė pas save į namus vakarienės (pasijutau pamalonintas, kai vėliau sužinojau, jog mes buvom pirmieji svečiai iš Jubilee mokyklos, kuriuos ji pasikvietė į namus!). Iš pradžių iš mokyklos nudundėjome į Zerqa miestelį, keliolika kilometrų už Amman'o. Tik išlipus iš autobuso nosį, ausis ir akis pasiekė kvapai, garsai ir vaizdai, kurių jau seniai ieškojau - atsidūrėme turguje. Saldumynų pardavėjai, kirpėjai, siuvėjai, drabužių, vaisių ir kinietiškų niekučių pardavėjai, pirkėjai ir šiaip žioplinėjantys vietiniai - visi virė šiame chaotiškame, spalvingame katile. Lakmali buvo švelnus kultūrinis šokas, o man - tikra atgaiva sielai.

Drabužiai Zerqa taisomi su antikvariatus primenančiomis siuvimo mašinomis

Tradiciniai moterų apdarai stebina medžiagų, spalvų ir raštų įvairove

Pasisukioję šen bei ten patraukėme Razan (mokinės, kuri mus pasikvietė) namų link. Jos šeimą sudaro 9 asmenys, tad ir namas - atitinkamo dydžio. Peržengus namų slenkstį laukė ilgas sveikinimosi ir pažindinimosi su visais namiškiais procesas po kurio sekė šventinė vakarienė. Arabų vaišingumas - neišpasakytas, tad po vakarienės jaučiausi, kad galiu sprogti bet kurią akimirką. Bet kadangi šeimininkai buvo tokie malonūs, nusprendžiau visgi nesprogti :) Persikėlėme į kitą kambarį, kuriame laisvai ir linksmai pratęsėme prie stalo pradėtą pokalbį. Viena iš Razan seserų baisiai susidomėjo AIESEC teikiamomis galimybėmis, tad turėjau papasakoti viską, ką žinojau :) Atsisveikinome su svetingais arabais vėlų vakarą. Home, sweet home Jubilee!

Šventinė vakarienė

Razan šeima

Na ir pabaigai - desertas. Pagaliau pavyko nusipirkti vietinio Petra alaus. Kaina - kosminė, 7,5lt už skardinę, tad daug nepriragausi, bet nepagailėjau dinarų ir kelias skardines pasigriebiau. Ta proga skambtelėjau Evaldui į Nyderlandus ir smagiai sudaužėm per web kamerą. Žinoma, nepavydėt negalėjau - jo skardinė tekainavo 50 euro centų :D

Tai tiek šiam kartui. Kitame įraše papasakosiu apie pirmą kelionę po Jordaniją.

Ma'salami